Papuošalų priežiūra

Kiekvienas vertingas papuošalas gali tapti tikra šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą. Juk iš vertingų medžiagų pagaminti auskarai ar apyrankė dailiai tiks ir močiutei, ir anūkei. O, kad papuošalas tarnautų ilgai ir visada išliktų kaip naujas – būtina juo tinkamai rūpintis.

Viena pagrindinių priemonių, kuo ilgiau išlaikyti papuošalus tvarkingus – visada, kai tik nedėvite, laikyti juos tinkamai: kiekvieną savo dėžutėje, atskirtą nuo kitų papuošalų, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip dirbinys ilgiau išlaikys savo puikią išvaizdą. Taip pat nepatariama papuošalus laikyti ir vonios kambaryje, nes ten nuolat tvyranti drėgmė ilgainiui papuošalams kenks.

Daugiausiai priežiūros reikalauja sidabro dirbiniai, mat jie, kontaktuodami su oru ir drėgme, yra itin linkę oksiduotis (arba paprasčiau tariant – pajuoduoti). Tačiau net ir labiausiai oksiduotą sidabro gaminį nesunkiai per trumpą laiką galima atnaujinti. Pati paprasčiausia ir lengviausiai naudojama priemonė –servetėlės, skirtos sidabrui valyti. Jos yra impregnuotos specialiu skysčiu ir užtenka lengvai papuošalą pavalyti – visos apnašos netrukus dings. Beje, šiauštas sidabras oksiduojasi žymiau lėčiau, nei lygus.

Stipriau oksiduotiems papuošalams naudoti galima specialų sidabro valymo skystį, į kurį juvelyrinį dirbinį užtenka pamerkti kelioms sekundėms (ne ilgiau kaip 3-5 sek.), tada iš karto ištraukti ir kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Vis dėlto šiuo skysčiu piknaudžiauti nepatariame, nes dažniau naudojant ar dirbinį jame palaikius ilgiau nei rekomenduojama – galima tiesiog pakenkti papuošalui.

Taip pat papuošalus prižiūrėti vertėtų nuolat, nelaukiant kol jis taps labai oksiduotas. Tada tikrai užteks lengvai pavalyti servetėle. Taip pat svarbu paminėti, kad prasidėjus papuošalo oksidacijos procesą galite pastebėti ankščiau, nei manote, mat pirmiausiai jis įgyja gelsvą atspalvį, o tik vėliau ima juoduoti.

Auksinių papuošalų priežiūra paprastesnė, nes auksas natūraliai lėčiau oksiduojasi, jis yra atsparesnis aplinkos poveikiui. Priežiūrai rekomenduojamos panašios priemonės kaip ir sidabrui – specialios aukso valymui skirtos servetėlės bei skystis. Beje, auksui itin kenkia chloruotas vanduo, tad maudantis baseine, auksinius papuošalus reikėtų nusiimti, antraip jie netrukus praras savo blizgesį.

O štai įvairūs kristalai nėra reiklūs – juos užtenka pavalyti natūralaus pluošto servetėle, tačiau laikymui reikia skirti daugiau dėmesio, nes galima juos lengvai sudaužyti. Geriausiai papuošalus su kristalais laikyti specialiuose paminkštintuose maišeliuose arba paminkštintose dėžutėse. Kad ir kaip dailiai atrodo žėrintys kristalai ant tualetinio stalelio – taip labai lengvai galima užkliudyti ir numesti ant žemės.

Dažnai galima perskaityti ir įvairių liaudyje naudojamų priemonių papuošalams valyti, pavyzdžiui, patariama jau pajuodavusį sidabrinį žiedą ar kitą papuošalą gerai nušveisti su dantų šepetėliu ir pasta. Tačiau šveitimas šiurkščiu šepetėliu, gali pažeisti paviršių, o dantų pastoje esančios medžiagos – gali ilgainiui kenkti metalui. Taip pat galima rasti pačių įvairiausių ir netikėčiausių patarimų, kaip kad valyti su rūgpieniu, soda ar pamirkyti saldžiame vandenyje. Tačiau tokiais patarimais verčiau nesinaudoti, jie gali padėti, tačiau suteiks tik trumpalaikį efektą. Ir gali sugadinti papuošalą negrįžtamai. Visada verta pasikliauti tik profesionaliomis priemonėmis. Beje, įsigiję papuošalą mūsų „Meno kvadrato“ galerijoje – bet kada galite jį mums atnešti, ir mes jį atnaujinsime.

Labai svarbu nusiimti papuošalus dirbant sunkius fizinius darbus, naudojant chemines priemones ar skalbiant. Nusiimti užtruksite keletą sekundžių, tačiau išvengsite nereikalingo vertingų metalų kontakto su vandeniu bei kitomis kenksmingomis medžiagomis ir taip ilgiau išsaugosite juos kaip naujus. Atidžiau reikėtų naudoti kvepalus, kvėpintis geriausiai prieš dedantis papuošalą, o prieš tepantis rankas kremu – patariama nusiimti žiedus. Nepatariama papuošalų dėvėti ir sportuojant, nes nuo šilumos bei prakaito gali itin paspartėti oksidacijos procesas.

Net ir pats brangiausias bei vertingiausias papuošalas neilgai truks prarasti savo žavesį, jei juo bus rūpinamasi netinkamai. O užtenka nedaug: tinkamai, tvarkingai laikyti papuošalus, nuvalyti vos atsiradus pirmiesiems oksidacijos proceso požymiams – ir jūsų papuošalu dėžutė visada išliks kaip nauja

 

2016-ųjų žiemos šukuosenų tendencijos

Plaukai – didžiausia merginos puošmena. Nors šis posakis skamba banaliai, tačiau bėgant metams, keičiantis tendencijoms, jis vis nepraranda savo vertės. Tobula šukuosena gali priversti suspindėti net ir patį paprasčiausią įvaizdį, o štai su netvarkingais, nepuoselėjamas plaukais – net ir prašmatniausias rūbas nublanks. Įprastai vasarą šukuosenoms skiriame daugiau dėmesio nei žiemai. Vis dėlto 2016-ųjų metų žiemos tendencijos neapleido ir plaukų temos, tad šį kartą pateikiame ryškiausias šių metų šaltojo sezono idėjas šukuosenoms.

Modernus prancūziškas suktukas

 

Ruduo ir žiema – kiekvienais metais tampa tikru kuodukų renesanso laikotarpiu, juk kai lauke drėgna, o plaukai yra linkę pūstis – kuodukas puikus išsigelbėjimas. Taip pat jis itin patogus dirbant – juk nėra malonu kai plaukai lenda į akis, o jį pasidaryti užtrunka vos kelias minutes. Tačiau yra įsitikinusių, kad kuodukas yra nuobodus, iš karto jį sieja su bibliotekos darbuotoja ar vidutinio amžiaus sekretore. O mes skubame su tuo nesutikti – juk yra daugybė kuodukų stilių, tad sau tinkamiausią tikrai atras kiekviena.

Pristatant 2016-ųjų tendencijas itin populiarus buvo prancūziško stiliaus suktas kuodukas, tačiau šiais metais jis tampo kur kas laisvesnis, atsainesnis bei jaunatviškesnis. O kad kuodas nebūtų nuobodus – tam puikiai pagelbės aksesuarai: segės, segtukai, plaukų raiščiai ir t.t. Taip, įdedant itin nedaug papildomų pastangų, šukuosena taps dar labiau išskirtinė ir žaisminga.

Bohemiškos garbanos.

 

Bohemijos era, prasidėjusi dar šių metų šiltuoju sezonu, neapleidžia podiumų ir orams atvėsus. Bohemiškos garbanos, kuriomis viliojome vasarą, neapleidžia savo pozicijų ir žiemą. Iš pirmo žvilgsnio atsainus garbanų tobulumas įvaizdžiui suteikia romantiško atspalvio ir bent mintimis nukelia į Viktorijos laikus.

Odiniai aksesuarai

 

Vasarą populiarius lengvus, kone vėjyje plevėsuojančius plaukų aksesuarus keičia odiniai: lankeliai, gumytės, plaukų segės – tinka viskas. Kuo storesnė, mažiau apdirbta oda – tuo geriau.

Žemai suimti plaukai

 

Į uodegą surišti plaukai jau seniai yra tapę kone klasika, tačiau šiais metais išryškėjo kita tendencija – tai itin lengvai suimti plaukai, surišti kuo žemiau: ties sprandu ar net žemiau jo. Tokia šukuosena atrodo itin vėjavaikiškai bei romantiškai, o pastangų nereikalauja praktiškai jokių.

Sklastymas šone

 

Pristatant 2016-ųjų šaltojo sezono tendencijas buvo galima išvysti daug modelių su šoninių plaukų sklastymu. Atrodytų anokia čia naujiena, juk daug merginų renkasi sklastymą ne galvos centre, o labiau link šono. Tačiau šiais metais plaukai skiriami kone ties ausimis. Juos galite tiesiog užsikišti už ausies arba susekti, užleidžiant sruogas ant kaktos ir taip sukuriant kirpčiukų efektą.

Mazgo formos kuodukas

 

Dar vienas paprastas, bet tikrai ne prastas būdas kaip susikurti originalų kuoduką. Mazgo formos kuodo susukimas sukuria itin elegantišką įvaizdį, tačiau reikalauja labai mažai pastangų. Norite daugiau prabangos? Tam padės plaukų aksesuarai – įsekite į kuodą prašmatnią segę – ir jau turite vakarui skirtą šukuoseną.

Stori kirpčiukai

 

Stori, masyvūs, kone akis dengiantys kirpčiai – bus itin populiarūs šią žiemą, jie sukurią šiek tiek mokinukę primenantį stilių, tačiau neabejotinai žvilgsniui teikia paslaptingumo. Abejojančioms dėl kirpčiukų, neva jie reikalaus papildomo dėmesio, laiko šukuosenos priežiūrai, atsakome – šį sezoną madingi kirpčiai nėra itin preciziškai tvarkingi, lengvai netvarkingas įvaizdis tik suteiks šukuosenai mielumo.

Visiškas natūralumas

 

Dauguma garbanių plaukus tiesina, o tiesius plaukus turinčių merginų vargsta sukdamos garbanas. O štai šis sezonas siūlo atsigręžti į natūralumą ir skatina puoselėti natūralią plaukų tekstūrą. Taip susikursite savo išskirtinį stilių. Nesvarbu, kokie jūsų plaukai: tiesūs it styga, garbanoti ar lengvai banguoti – puoselėkite juos tokius, kokie jie yra ir didžiuokitės jais.

Kasos, kasos, kasos!!!

 

Kasos jau seniai yra tapusios klasika, atrodytų kokia čia naujiena. Vis dėlto šį sezoną kasos bus įspūdingos, kuo neįprasčiau – tuo geriau. Kasa iš kelių mažesnių kasų, didelės, masyvios, itin laisvai supintos kasos – tinka viskas, į ką norisi atkreipti dėmesį. Taip pat kasos puiki išeitis, kai lauke drėgnas oras ir bijote, kad drėgmė sugadins šukuoseną.

„Faux bob“ šukuosena

 

Kiekviena ilgaplaukė bent kartą gyvenime yra pagalvojusi, o kaip gi ji atrodytų su trumpais plaukais? Bet baimė, kad gali nepatikti ir žinojimas, kiek ilgai užtrunka plaukus užauginti jas atbaido nuo šios minties. Tačiau šis sezonas padės kiekvienai bent trumpam įsijausti į trumpaplaukės vaidmenį, o tam puikiai padės „Faux bob“ šukuosena. O retro dvasia alsuojanti prabanga, kurią spinduliuoja ši šukuosena puikiai tiks net ir pačiam prašmatniausiam vakarui.

 

Dekupažas

Dekupažas – tai neabejotinai viena iš populiariausių rankdarbių rūšių, kuriomis šiuo metu yra užsiimama. Dekupažą dar XII amžiuje atrado kinai, kurie ėmė įvairius daiktus namuose dekoruoti puošniais popieriaus karpiniais. Dekupažo technika buvo dekoruojama kone viskas: nuo įvairių dėžučių iki žibintų ar net langų. Vėliau šią techniką perėmė vokiečiai bei lenkai, kurie dekupažu ėmė dekoruoti baldus. Tačiau iki to laiko dekupažas nebuvo tiesiog namų šeimininkių rankdarbių rūšis, tam buvo samdomi specialūs meistrai.

XVIII-XIX amžiuje dekupažo techniką atrado moterys ir ji tapo itin populiaria rankdarbių rūšimi. Aukštuomenės damos taip pamėgo šią veiklos rūšį, kad negailėdavo šiam užsiėmimui nei laiko, nei lėšų. Tokios garsios istorinės asmenybės kaip Markizė de Pompadur ir Marija Antuanetė jautė didžiulę aistrą dekupažui.

 

Dekupažo eiga ir reikalingos priemonės

 

Dekupažo technikos pavadinimas yra kilęs iš prancūziško žodžio „decouper“, kuris reiškia „iškirpti“, ir atspindi visą technikos esmę – įvairių daiktų paviršiai dekoruojami popierinėmis iškarpomis.

Dekupažo pagrindas

Dekupažo pagrindu gali būti medis, akmuo, metalo paviršiai ar net stiklas. Glotnus paviršius turi būti specialiai pašiaušiamas naudojantis specialiomis priemonėmis, kad popierius geriau sukibtų su dekoruojamu paviršiumi.

Užsiimantys dekupažu yra itin pamėgę kraklė techniką, kurios dėka, dekoruojamas daiktas įgauna sendinto paviršiaus efektą. Tarp dažų sluoksnių tepama speciali priemonė, kuri sukuria skilinėjimo efektą.

Dekupažui reikalingos priemonės

Norint užsiimti dekupažu, svarbiausios priemonės, kurias reikia įsigyti, yra šios: akriliniai dažai, popierinės servetėlės, dekupažo klijai, akrilinis lakas, teptukai, kempinėlės, žirklės. Žinoma, vėliau, jau įgudus, galima įsigyti ir papildomų priemonių bei išmokti sudėtingesnių technikų, kuriomis galima kurti dar įspūdingesnius rankdarbius.

Akriliniai dažai – norimą daiktą pirmiausiai reikia nudažyti akriliniais dažais, savo pasirinkta spalva. Šie dažai puikiai tinka rankdarbiams bei dirbant namuose, mat jie yra visiškai bekvapiai. Dažant daiktą, naudokite kempinėles, dažus tepkite vienu tvirtu mostu (nedažykite tiesiog braukdami pirmyn ir atgal).

Popierinės servetėlės – iš jų bus kerpami paveiksliukai, kuriais bus dekoruojamas pasirinktas paviršius. Dažniausiai pasirenkama: popierinės servetėlės, ryžinės servetėlės ir specialus dekupažo popierius. Žinoma neretai dekupažui panaudojama ir laikraščiai ar žurnalai, tačiau turėkite omenyje, kad pasirinkus tokį popierių, matysis ant popieriaus esančios raidės ar nuotraukų fragmentai, tačiau neretai šis akcentas suteikia dirbiniui tik daugiau originalumo.

Dekupažo klijai – dekupažui reikia būtinai įsigyti specialius klijus, kurie yra bekvapiai, džiūsta žymiai greičiau nei įprasti, nesiraukšlėja ir su laiku neima keisti spalvos (kitos klijų rūšys su laiku pradeda geltonuoti). Klijus tepkite teptuku su švelniais šereliais.

Akrilinis lakas – šis lakas naudojamas jau užbaigiant dirbinį, galima rinktis blizgų arba matinį. Taip pat šis lakas yra bekvapis, tad puikiai tinka dirbti namuose. Laką tepkite storu teptuku, lėtais, stipriais judesiais. Nebraukykite pirmyn – atgal, nes taip susidarys oro burbuliukai.

 

Dekupažo eiga:

  1. Išsirinkus daiktą, kurį norėsite dekoruoti, nudažykite pasirinkta spalva, akriliniais dažais.
  2. Išsirinkite paveikslėlį, kuriuo norėsite dekoruoti.
  3. Pasirinktoje vietoje uždėkite iškirptą paveiksliuką ir atsargiais judesiais tepkite jį klijais, nuo piešinio centro.
  4. Palaukite kol klijai nudžius ir tada tepkite laku. Galite naudoti kelis lako sluoksnius, kuo jo daugiau bus, tuo dirbinys atrodys efektingiau.
  5. Jei pageidaujate išgauti sendinimo efektą, naudokite specialų laką, kuris susimaišęs su dažais, suformuos sutrūkimus.

 

 

Keletas patarimų pradedantiesiems:

  1. Jei dekupažu užsiimate pirmą kartą – rinkitės medį, mat su šiuo paviršiumi dirbti yra lengviausia.
  2. Pirmiems kartams verčiau rinkitės storesnį popierių, puikiai tiks žurnalas, bus lengviau dirbti, nes iš plono popieriaus ar servetėles iškirptas paveiksliukas gali nesunkiai plyšti.

 

Lankytinos vietos ir muziejai Madeiroje

Keliaujant į svečias šalis, dažniausiai norime ne tik gėrėtis gamta, mėgautis įvairiausiomis pramogomis ar ragauti egzotiškos virtuvės patiekalus bei gėrimus. Dažniausiai keliautojai nori prisiliesti prie salos istorijos, pamatyti, kas suformavo autentišką kultūrą bei salos gyventojų mentalitetą. Tad šį kartą pateikiame Jums kokios yra lankytinos vietos ir muziejai Madeiroje.

Funšalio muziejus

Lankantis Madeiros salos sostinėje, tiesiog nevalia neužsukti į čia įsikūrusį salos istorijos muziejų („Madeira story centre“). Šiame interaktyviame muziejuje suteikiama galimybė iš arčiau susipažinti su visos salos istorija, prisiliesti prie jos ištakų, pasitelkiant visas pagrindines žmogaus jusles: pamatyti, paliesti, užuosti, išgirsti. Eksponatai išdėstyti chronologine tvarka – nuo seniausių, menančių salos atradimą 1419 metais, iki šių dienų.

„The Quinta das Cruzes“ muziejus

Šis muziejus – tai namas, kuriame kadaise gyveno vienas iš salos atradėjų, portugalas jūrininkas Joao Goncalves Zarco. Muziejaus viduje eksponuojami meno dirbiniai, kurie atspindi pirmųjų salos gyventojų istorijas bei gyvenimo akimirkas, žinoma, neišvengiant ir lašelio ironijos.

„Šventosios Klaros vienuolynas“

Šis vienuolynas neretai vadinamas salos istorijos brangakmeniu, mat jo pastatai statyti dar XV amžiaus pabaigoje. XVI-XVII amžiuose vienuolynai užėmė svarbią vietą salos socialiniame gyvenime: karžygiai, išvykstantys į savo karališkąsias misijas, būtent vienuolynuose palikdavo saugoti savo netekėjusias dukras. Taip pat vienuolynai tapdavo tikru prieglobsčiu (tiek religiniu, tiek ir ekonominiu aspektu) ir vienišoms našlėms.

„Palheiro“ sodai

Šie, Funšalio mieste esantys, sodai sutraukia ne mažiau lankytojų nei žymusis Madeiros botanikos sodas. Čia galima išvysti daugybę skirtingų augalų rūšių, kurių dauguma laikomos nykstančiomis ar jau priartėjusiomis prie nykimo ribos.

„Palheiros“ sodus įkūrė dar 1801 metais, turtingas salos didikas. Sodas suskirstytas į keletą teminių dalių: „Upelio sodą“, „Įgaubtąjį sodą“, „Rožių sodą“, „Damos sodą“, bei į sąmoningai paliktą laukinį „Pragaro sodą“. Iš viso galite išvysti daugiau kaip 290 rūšių augalų.

Funšalio katedra

Funšalio katedra, statyta dar 1514 metais, tai vienas svarbiausių miesto statinių. Šis statinys pasižymi gana asketišku fasadu, kuris yra savotiška atsvara prabanga alsuojančiam interjerui, kuris pasižymi didingais raižiniais bei aukso dekoru.

Katedra sužavės savo baltojo kedro spalvos su dramblio kaulo intarpais lubomis, kurios konstruojamos remiantis puošniuoju gotikiniu stiliumi. Ši katedra kone tobulai derina to meto europietiškąjį ir maurų architektūrinius stilius ir yra laikoma vienu geriausių tokios stiliaus paminklų visoje Portugalijoje.

Funšalio fotografijos muziejus

1865 metais salos sostinėje Funšalyje žymus to meto fotografas Vicente Gomes da Silva įkūrė savo studiją, kurią vėliau karta iš kartos perėmė tos pačios šeimos atstovai. Šiuo metu muziejuje eksponuojamos keturių kartų fotografijos. Vinento vardas Madeiros saloje jau yra tapęs kone sinonimu žodžiui fotografija, o muziejuje galima išvysti ne tik istorinių salos fotografijų, spinduliuojančių nostalgišką aurą, bet ir aplankyti tamsųjį kambarį ir išvysti visus nuotraukų ryškinimui naudojamus įrankius.

Sakralinio meno muziejus

Funšalio sakralinio meno muziejus yra įsikūręs didingame, kadaise vyskupų rūmais buvusiame pastate, statytame dar 1600 metais. Čia galite išvysti itin gausią kolekciją paveikslų, statulų, šviečiamųjų knygų ir auksu siuvinėtų, sakralinėms apeigoms skirtų rūbų. Visi eksponatai išdėstyti chronologine tvarka nuo XV iki XIX amžiaus.

Ponte Palace tropiniai sodai

Tai itin prabangią aurą spinduliuojantys, rytietišku stiliumi dekoruoti egzotiški sodai. Čia išvysite laisvai vaikštinėjančius garnius, povus, plaukiojančias juodąsias gulbes. Egzotika ir prabanga trykšta kiekvienas parko kampelis. Taip pat čia yra įsikūręs ir „Monte Palace“ muziejus, kuriame yra eksponuojama viena garsiausių Zimbabvės skulptūrų kolekcija visoje Europoje, stebinanti kolekcija įvairiais brangakmeniais ir mineralais.

Šiuolaikinio meno muziejus

Šis muziejus yra įsikūręs istoriškai svarbiame pastate, statytame dar 1614 metais, kuris buvo skirtas gynybai nuo vandenyne plėšikaujančių bei į salą dažnai užklystančių jūreivių.

Dabar muziejuje eksponuojami portugalų menininkų šiuolaikinio meno dirbiniai, siekiantys 1960-uosius metus. Jis taip pat patenka į geriausių tokio pobūdžio muziejų penketuką visoje Portugalijoje.

Vyno muziejus

Madeira visame pasaulyje garsėja savo vynu, tad nenuostabu, kad šiam tauriam gėrimui yra skirtas ir muziejus. Čia galima ne tik susipažinti su šio unikalaus gėrimo skoniu, bet ir išgirsti jo atsiradimo istoriją, iš arti išvysti gavybos procesus bei įrenginius, skirtus vynui išgauti, o vėliau – brandinti. Įdomesni muziejaus eksponatai – tai XVII amžiaus vyno spaustuvas, didžiulis, senoviškas medinis vyno brandinimo statinys ir žymaus politiko Winston Churchil ranka rašyti laiškai.

Etnografijos muziejus

Funšalyje esantis etnografijos muziejus – tai puiki vieta, kurioje galima iš arčiau susipažinti su salos tradicijomis ir kultūra. Visi eksponatai muziejuje suskirstyti temomis: vynininkystė, žvejyba, transportas ir t.t. Galite išvysti plačią ekspoziciją skirtingų rakandų, įrenginių bei autentiškų radinių, susijusių su salos etnografija.

Kristupo Kolumbo namas

Madeiros saloje vienas žymiausių keliautojų Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos meno ir planavo savo kelionę aplink pasaulį. O visi apsilankę šioje saloje, turi galimybę savomis akimis pamatyti keliautojo namą, kuris šiuo metu paverstas muziejumi. Muziejuje galima susipažinti geriau ne tik su Madeiros istorija, bet ir su visais Kolumbo atradimais.

Muilo gamyba namuose

Paskutiniu metu itin išpopuliarėjo natūrali kosmetika, natūralios priemonės namams valyti, vis daugiau skiriama dėmesio kuo mažiau apdirbtam maistui. Tai nestebina, mat vis didėjant aplinkos užterštumui, žmogus nori sau susikurti, kuo įmanoma švaresnę bei natūralesnę aplinką. Vienas iš daugiausiai naudojamų kasdienių priemonių – muilas, kuris tikrai randamas kiekvienuose namuose, tad vis daugiau dėmesio skiriama jo sudėčiai. Šį kartą norime supažindinti su muilo gamyba namuose.

 

Muilo atsiradimo istorija

 

Europoje muilas, kaip kasdienės higienos priemonė, išpopuliarėjo tik XIII amžiuje, pirmiausiai Anglijoje ir Prancūzijoje. Iki tol muilas nebuvo plačiai naudojamas, nors rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmosios žinios apie jį siekia dar I-II amžius, tiesa, pirmiausiai jis buvo naudojamas tik gydytojų, kaip organizmo valymo priemonė, ir tik gerokai vėliau išpopuliarėjo tarp žmonių, kaip kasdienei higienai skirta priemonė.

 

II amžiuje sukurtame muilo gaminimo recepte buvo naudojamos tik išskirtinai natūralios priemonės, kurios užtikrino ne tik žmogaus higieną, bet ir suteikė papildomos naudos odai. Muilo pagrindiniai sudėtiniai komponentai buvo: augaliniai aliejai, kurie ne tik minkština odą, bet ir saugo jos epidermį, natrio druskos, jūros dumbliai bei bičių vaškas. Toks muilas užtikrino švaros palaikymą, greitino žaizdų gijimą, drėkino odą. Žinoma, bėgant amžiams, prasidėjus pramonės perversmui, muilo gamybos procesas bei jo sudėtis itin stipriai pasikeitė, buvo naudojama vis daugiau cheminių priemonių, kurių pagrindinis tikslas – tiesiog dezinfekuoti odos paviršių. Natūralias priemones pakeitus cheminėmis, sumažėjo ir muilo gamybos kaštai, tačiau jis prarado didelę dalį savo naudos. Todėl žmonės vis dažniau ėmė rinktis natūralios sudėties muilą, kurį visai nesudėtingai galima pasigaminti ir namuose.

 

Priemonės muilo gamybai

 

Muilą galima pasigaminti namuose ir atsižvelgiant į tai, kokio efekto tikitės – improvizacijoms ribų nėra: galite rinktis skirtingus kvapus, poveikius (pavyzdžiui, drėkinantis muilas, spuogelius gydantis, šveičiamasis ir t.t.). Ir žinoma svarbiausia – kad viskas bus natūralu ir neturės jokio neigiamo poveikio jūsų odai.

Priemonės, kurių jums reikės:

Indai – specialius indus pirkti tikrai nėra būtina, galima naudoti namuose randamus, svarbu, kad jie būtų atsparūs karščiui ir lengvai valomi.

Muilo bazė – ją įsigyti galite specializuotose parduotuvėse, ši bazė yra 100 procentų natūrali, be jokių dažų, kvapų, alergenų, todėl pridedant savo pasirinktus ingredientus, susikursite norimą muilą.

Formelės – galima įsigyti silikonines formeles ar tiesiog improvizuoti su tuo, ką randate namuose, pavyzdžiui, puodukais, indeliais ar tiesiog indeliais nuo jogurto.

Eteriniai arba kvapieji aliejai – kvapieji aliejai suteiks jūsų muilui norimą kvapą, o eteriniai aliejai suteiks odai papildomos naudos, pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra spuogelių gydymas – rinkitės eterinį arbatmedžių aliejų ir pan.

Baziniai aliejai – jie suteiks odai minkštumo, švelnumo, drėkins ją bei saugos. Rinktis galite iš daugybės egzotiškų aliejų rūšių, priklausomai nuo to, kokio efekto siekiate.

Įvairūs priedai – tai gali būti kavos tirščiai, jei norite pasigaminti šveičiamąjį muilą, medus, turintis papildomų antibakterinių savybių bei puoselėjantis odą – fantazijai ribų nėra, įvairūs natūralūs priedai ne tik praturtins muilą, bet ir suteiks unikalią išvaizdą.

Dažai – jei norite, kad muilas būtų įdomesnės spalvos, galite naudoti specialius natūralius vandens pagrindu kurtus dažus.

 

Muilo gaminimo eiga

 

  1. Paruoškite muilo bazę, mat įprastai ji yra pardavinėjama kietos konsistencijos, tad ją reikia supjaustyti nedideliais gabaliukais, sudėti į mikrobangų krosnelę, kad ištirptų. Tiesa, visus reikiamus ingredientus turėkite šalia, nes muilo bazė gana greitai stingsta.
  2. Stebėkite, kad muilo bazė neperkaistų, jos konsistencija turėtų priminti kisielių. Šildant mikrobangų krosnelėje 350 VAT karštyje užteks vos vienos minutės, kad bazė ištirptų iki tinkamos konsistencijos.
  3. Į jau ištirpusią bazę įdėkite vieną arbatinį šaukštelį pasirinkto aliejaus
  4. Įdėkite arbatinį šaukštelį eterinio arba kvapiojo aliejaus – jokiu būdu nedėkite abiejų, mat jiems abiem yra būdingas intensyvus kvapas, tad vietoje malonaus aromato muilo, pasigaminsite tokį, kurio kvapas gali suerzinti.
  5. Sudėkite dažus bei, jei pasirinkote, papildomus ingredientus ir viską gerai išmaišykite.
  6. Gautą masę supilkite į savo pasirinktas formeles ir leiskite muilui sustingti. Įprastai muilas sustingsta per 15-20min.
  7. Išimkite muilą iš formelės bei palikite jį dar parai nudžiūti tiesiog palikdami kambario temperatūroje.

 

Papuošalų tendencijos

Kalbėti apie papuošalų tendencijas yra pakankamai nelengva, nes priešingai rūbų ar batų madų kaitai, papuošalai išlieka laikui nepavaldūs. O ryškesnės tendencijos formuojasi dešimtmečiais. Vertingas, aukščiausios kokybės papuošalas išliks madingas i po 50-ies metų, štai kodėl dažnai šeimose sukaupti juvelyriniai dirbiniai keliauja iš kartos į kartą. Tad jūsų dėmesiui – ryškiausios papuošalų tendencijos.

Viena paskutiniųjų pastaraisiais metais vis labiau ryškėjančių tendencijų – skirtingų metalų derinimas tarpusavyje. Jau praėjo laikai, kai vienu metu dėvėti sidabrinius auskarus ir auksinę grandinėlę reiškė beskonybę. Šiuo metu itin populiarus toks derinys. Neretai du skirtingi metalai kombinuojami net ir viename juvelyriniame dirbinyje. Taip pat labai populiaru vienu metu dėvėti du žiedus: geltonojo aukso ir sidabrinį.

Vis daugiau dėmesio skiriama rankoms, tačiau neretai didelius, masyvius žiedus pakeičia keli, minimalistinio stiliaus žiedai derinami tarpusavyje. Populiarėja nedideli žiedai, dėvimi piršto viduryje.

Minimalizmas, paskutiniais metais vis labiau įsitvirtina visose su mada ir stiliumi susijusiose srityse, tad nenuostabu, kad jis neaplenkė ir papuošalų tendencijų. Vis dažniau pasirenkama išskirtinė, dėmesį iš karto pritraukianti forma ir itin vengiama nereikalingų detalių.

Greta minimalistinių papuošalų, pastaraisiais metais pozicinių neapleidžia masyvūs, koljė tipo kaklo papuošalai. Juos derinti galima ne tik vakaro aprangoje, bet ir kasdien. Itin efektingai atrodo derinami su minimalistinio stiliaus rūbais. Šis, „paprasta-puošnu“ tipo kontrastas labai mėgstamas mados mylėtojų.

Taip pat juvelyrikos tendencijose vis labiau ima ryškėti simetrijos motyvai, ypatingai kalbant apie auskarus. Mėgstama vienoje ausyje nešioti vieną auskarą, o kitoje kelis, to paties stiliaus. Ekstravagantiško stiliaus mylėtojos dažnai renkasi vienoje ausyje nešiojamą itin masyvų auskarą, kuris dengia kone visą ausį, o kitoje – vos matomą, asketiško tipo mažą auskariuką. Toks derinys itin tinka vakaro aprangai – suteikia netikėto šarmo bei atkreipia dėmesį.

Auksas visais laikais buvo pats vertingiausias metalas. Buvo laikai, kai jis net atstojo pinigus. Savo vertės jis nepraranda ir šiomis dienomis. Auksiniai papuošalai visada yra brangesni už kitus, nes aukso apdirbimas yra daug sunkesnis nei bet kurio kito metalo. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamo rusiškojo raudono aukso švelnesnė interpretacija – rausvasis auksas (rose gold). Populiarios ir kitos tradicinės geltonos aukso spalvos interpretacijos – nuo itin šviesios pastelinės gelsvos iki ryškios, rėkiančios geltonos.

Taip pat juvelyrikos dirbiniams itin būdingi kontrastai, derinama juoda –balta, lygus sidabras su šiauštu. Gajus mitas, kad šiauštas sidabras yra pigesnis, ir kad papuošalai su šio tipo sidabru yra šiek tiek kičiniai, tačiau būtent šiauštas sidabras sukuria netikėtą kontrastą bei jis turi savybę lėčiau oksiduotis nei lygus sidabras.

Visada savo vertę išlaikys ir perlai. Tai neatsiejamas elegancijos simbolis. Dar pati Coco Chanel savo laiku juos išpopuliarino, puošėsi jais gausiai ir netradiciškai savo laikmečiui. Ji parodė, kad su perlais galima sukurti begale įvaizdžių, drąsiai dėvėjo juos tiek su klasikine maža juoda suknele, tiek ir derino su vyriško kirpimo marškiniais. Tačiau pastaruoju metu klasikinius baltus perlus vis dažniau keičia ryškesnių spalvų perlų vėriniai, taip elegancijos simboliui suteikiamas aštresnis įvaizdis.

Autorinė juvelyrika dažniausiai stengiasi išlaikyti klasikines formas. Todėl tokie papuošalai visada išliks madingi ir nepraras savo išskirtinumo. Taip pat dažnai galima susidurti su nuomone – kad tokie juvelyriniai dirbiniai yra brangūs. Tačiau verta prisiminti, kad tokie dirbiniai yra kuriami rankomis, jie yra vienetiniai ir į kainą įeina ne tik ne tik sunaudotos medžiagos ar sugaištas laikas – bet ir idėja.

Įdomūs faktai apie Madeirą

Portugalijai priklausanti Madeiros sala neretai yra tituluojama Atlanto vandenyno perlu. Tai sala, kuri sužavės savo jaukia atmosfera, egzotiška gamta, autentiška kultūra bei nuostabiai maloniu, amžiną pavasarį primenančiu klimatu. Ši sala patraukliausia tiems keliautojams, kurie trokšta pailsėti gamtos apsuptyje, kurių nevilioja kelionių katalogų viršeliuose matomas poilsis, kai užtenka tik auksinio smėlio, saulės ir žydro vandens.

Ne vienas keliautojas, apsilankęs Madeiros saloje, sakė, kad būtinai ten dar sugrįš. Ši sala sužavi net ir pačius įnoringiausius atostogautojus. Na, o mes šį kartą norime pateikti dešimt įdomių faktų apie šią unikalią salą, kuriuos bus įdomu žinoti keliaujantiems pirmą kartą ir ne tik. Tad jūsų dėmesiui – įdomūs faktai apie Madeirą.

 

  • Nors Madeira priklauso Portugalijai ir yra laikoma Europos dalimi, vis dėlto ji yra arčiau Afrikos krantų. Nuo Europos Madeira nutolusi 1000 kilometrų, o štai nuo Afrikos ją skiria dvigubai mažesnis atstumas – vos 500 kilometrų.

 

  • Būtent Madeiros saloje žymusis keliautojas Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos bei planavo savo istorinę kelionę aplink žemės rutulį.

 

  • Madeiros saloje gimė vienas garsiausių pasaulyje futbolininkų – Cristiano Ronaldo, tad sostinėje Funšalyje galite išvysti ir šiam garsiam sportininkui skirtą paminklą.

 

  • Madeira jau nuo seno visame pasaulyje garsėja savo vynu. Šį gėrimą yra aprašęs net ir Viljamas Šekspyras savo pjesėje „Henrikas IV“. Vienas iš pjesės veikėjų, seras Džonas Falstatas buvo apkaltintas, kad esą jis norėjo iškeisti savo sielą į vištos kulšelę ir taurę Madeiros vyno. Šekspyras šį gėrimą pavadino „Tauriąja esencija“.

 

  • Madeiros salą labai mėgo vienas žymiausių pasaulio politikų – Winston Churchill. Jam patiko keliauti po salą savuoju Rolls-Royse automobiliu bei leisti laiką tapant „Camara de Lobos“ žveju kaimelį.

 

  • 2006-aisiais metais Naujųjų metų fejerverkai buvo įtraukti į Guinness‘o pasaulio rekordų knygą, kaip didžiausias tokio pobūdžio šou visame pasaulyje. Nuo tada Madeira viena iš populiariausių šalių Naujųjų metų sutikimui.

 

  • Madeiros saloje galite išmėginti itin autentišką pramogą – pasivažinėjimą Toboganu. Toboganas – tai senovinės medinės rogės, kuriomis prie 150 metų nuo kalno į sostinę Funšalį buvo gabenami salos turtingiausieji.

 

  • Madeira dažnai vadinama amžinojo pavasario sala, mat jos klimatas nuostabiai švelnus, temperatūra visus metus svyruoja tarp 17 ir 27 laipsnių šilumos. Tai kone idealiai atostogoms tinkantis klimatas, oras visą laiką išlieka nei per šaltas, nei per karštas.

 

  • Nors Madeira yra sala, iš visų pusių skalaujama Atlanto vandenyno, paplūdimys visoje saloje yra vos vienas ir jis dirbtinai supiltas iš atvežtinio smėlio. Visi kiti priėjimai prie vandens – uolos ir skardžiai.

 

  • Ar teko kada nors ragauti bananaso? Ne? Madeiros saloje turėsite tokią galimybę – tai vaisius, išvestas sukryžminus ananasą ir bananą. Madeiroje yra populiarus vaisių kryžminimas, tad turėsite galimybę paragauti ir daugiau unikalių vaisių.

 

Vestuvinių žiedų tendencijos

Kiekviena pora, kuri ruošiasi vestuvėms, daugiausiai laiko skiria rinkdamiesi žiedus. Juk suknelė, kostiumas, puokštė bei kiti šventės atributai skirti tik vienai dienai – o žiedas išliks simboliu, kurį pora dėvės kiekvieną dieną. Žiedas turi simbolinę reikšmę – apsaugo porą nuo įvairių negandų bei vaizduoja nenutrūkstamą laiko tėkmę. Taip pat žiedas simbolizuoja meilę, ištikimybę bei užtvirtina priesaiką, kurią jaunieji ištaria vienas kitam prie altoriaus. Tad šį kartą jūsų dėmesiui – ryškiausios vestuvinių žiedų tendencijos.

Tradicija mainytis žiedais siekia dar Antikos laikus, kai jaunikis įteikdavo žiedą jaunosios tėvams prieš vestuves ir šis ritualas buvo reikšmingesnis nei pati vestuvių ceremonija. Dabar šis gestas atitinka sužadėtuvių ritualą, kai vyras būsimai nuotakai padovanoja žiedą, taip prašydamas jos rankos. Tiesa, ne visada būsimų tuoktuvių simbolis buvo būtent žiedas, dažniau buvo pasirenkami kiti juvelyriniai dirbiniai, tokie kaip apyrankės ar kaklo papuošalai, kiek rečiau – auskarai.

Vestuvinis žiedas dėvimas ant kairės rankos bevardžio piršto, mat buvo manoma, kad šis pirštas labiausiai susijęs su širdimi. Vėliau buvo imta tikėti, kad kairė pusė yra žmogaus „negeroji“ – dėl to žiedus pradėjo dėvėti ant dešinės rankos bevardžio piršto. Šiuo metu įvairiose kultūrose tikima skirtingai – vieni renkasi dešinę ranką, kiti – kairę. Tačiau nepaisant to, kuri ranka pasirenkama – žiedas visada dėvimas ant bevardžio piršto, kuriame, buvo tikima, yra „meilės vena“.

O Į Lietuvą ši tendencija atkeliavo tik 18-ame amžiuje, tiesa žiedą savo mylimajai ant piršto užmauti galėjo tik kilmingieji ir pirmieji žiedai buvo ne iš aukso, kaip tai įprasta dabar, o iš žalvario. Iki tol lietuviai tuokėsi be žiedų.

Sužadėtuvių žiedai puošiami įvairiais brangakmeniais, tačiau ne visi žino, kad kiekvienas akmuo turi savo simbolinę reikšmę. Renkantis žiedą vertėtų pasidomėti simbolika. Pavyzdžiui, sužadėtuvių žiedų karaliumi pelnytai tituluoti galime deimantą – kuris simbolizuoja pastovumą, tvirtybę, o akmens tvirtumas – siejamas su santuokos tvirtybe. Labai dažnai sužadėtuvėms pasirenkami žiedai su safyrais, kurie simbolizuoja dvasines vertybes.

Tradiciškai vestuviniai žiedai asocijuojasi su tais, kuriuos dėvėjo mūsų tėvai: lakoniškos apskritimo formos, vienodi, gaminti iš geltono aukso . Vis dėlto paskutiniu metu jaunavedžiai renkasi vis įmantresnio dizaino žiedus. Populiarėja žiedai, kurie nėra taisyklingo apskritimo formos, su aštresnėmis detalėmis ar savo forma labiau panašesnius į kvadratą.

Jau keletą pastarųjų metų populiarumo viršūnės neapleidžia žiedų graviravimas – kiekviena jaunavedžių pora vidinėje žiedo pusėje išgraviruoja vienas kito vardą, vestuvių datą ar kitą jiems svarbią citatą. Šiuo metu vos apie 30 procentų porų renkasi negraviruotus žiedus. Tiesa, pradeda populiarėti visiškai nauja tendencija – mažo deimanto ar kito akmens inkrustavimas vidinėje žiedo pusėje. Jis iš išorės nėra matomas ir tampa tarytum nedidele paslaptimi, kurią žino tik sutuoktiniai. Taip pat neretai vestuviniai žiedai pasirenkami su viena ar keliomis akutėmis išorinėje žiedo dalyje – nors iki šiol tai buvo laikoma išskirtinai sužadėtuvių žiedo akcentu.

Standartiškai vestuvėms pasirenkami auksiniai žiedai, nes būtent auksas simbolizuoja amžinumą bei pastovumą. Vis dėlto geltonas auksas pastaraisiais metais praranda savo populiarumą, vis dažniau pasirenkamas baltas ar rausvasis auksas. Skirtinga aukso spalva taip pat turi ir skirtingą simboliką – geltonas auksas siejamas su dvasine branda, darna, baltasis auksas – su šventumu, džiaugsmu, o rausvieji metalai siejami su vaisingumu ir turtais. Neretai poros ieško ir kito metalo žiedų: sidabrinių arba platininių.

Vis labiau populiarėja tendencija rinktis skirtingus žiedus vyrui ir moteriai. Tiesa, dažniausiai išlaikoma panaši tematika pavyzdžiui vienoda spalva, ar detalė. Itin mėgstami „puzzle“ tipo žiedai, kai ant žiedo išgraviruojamas tam tikras vaizdas, kuris matomas tik sudėjus žiedus šalia vienas kito. Moterys noriai renkasi plonesnius žiedus, nei vyrai. O štai itin didelio susidomėjimo sulaukianti pora – Kembridžo hercogienė Kate Middleton ir princas Williamas – pasirinko ne itin įprastą variantą: jaunoji pasipuošė įspūdingu vestuviniu žiedu, su deimantais bei 18 karatų safyru. Kurio savininkė buvo princesė Diana, ir kurio kaina siekia 70 tūkstančių litų, o jaunasis – pasirinko žiedo iš vis nedėvėti.

Nuotakos labai pamėgo dvigubus žiedus, dažniausiai vienas žiedas būna šiek tiek platesnis, klasikinio dizaino, o antrasis – siauras ir puoštas brangakmeniais. Kurioms dvigubas žiedas pernelyg paprastas – gali rinktis trigubus – dažniausiai tai būna trys skirtingi tačiau tarpusavyje derantys žiedeliai – juos galima nešioti visus kartu arba atskirai. Ši tendencija kilo iš moterų pomėgio po vestuvių nešioti ir sužadėtuvių, ir vestuvinį žiedą vienu metu.

Be vizualaus dizaino tendencijų – ne mažesnę vietą užima ir patogumas. Vis labiau populiarėja vestuviniai žiedai su išgaubta vidine dalimi (angl. comfort fit). Ši žiedo savybė itin patraukli vyrams, nes mažesnė žiedo dalis liečiasi su oda, žiedo dėvėjimas tampa mažiau juntamas. Taip pat vasaros laikotarpiu, kai karšta ir pirštai yra linkę prakaituoti – ši savybė suteikia didesnio komforto pojūtį.

Žiedų kainos priklauso nuo to, ko pageidauja jaunieji. Vis labiau populiarėja rankų darbo papuošalai, kuriami juvelyrų. Poros linksta ir sužadėtuvių, ir vestuvinius žiedus užsisakyti pas tą patį meistrą – tai itin puiki galimybė turėti tarpusavyje derančius žiedus bei užsisakant sužadėtuvių žiedą – racionalu iš karto apmąstyti ir būsimą vestuvių žiedą.

Žinoma, vestuvinius papuošalus, ir ypatingai žiedą vertėtų rinktis atidžiai, atsižvelgiant į savo pomėgius, juk jis bus dėvimas dieną iš dienos. Žiedas turėtų būti ne tik patogus kasdieniam nešiojimui, bet ir malonus akiai – juk jis visada primins svarbiausią poros gyvenimo dieną.

 

Didžiausios stiliaus klaidos

Dauguma straipsnių, patarimų bei įrašų apie madą kalba apie tai, kaip turėtume rengtis, kad atrodytume kasdien puikiai. Tačiau šį kartą norėtume pakalbėti priešinga tema, t.y. kokios yra didžiausios stiliaus klaidos – kaip verčiau nesirengti. Kol nemaža žmonių dalis teigia, kad domėjimasis mada, rūpinimasis savo įvaizdžiu yra tiesiog laiko švaistymas, skubame su tuo nesutikti – tinkama apranga parodo jūsų pagarbą aplinkai, juk ne veltui yra sakoma, kad sutinkama vis dėlto pagal rūbą. Tad jūsų dėmesiui – didžiausios stiliaus klaidos:

 

Jogos kelnės ne sporto salėje

 

Jau šių kelnių pavadinimas – „Jogos kelnės“ – nurodo šio rūbo paskirtį. Taip, jis skirtas užsiėmimams jogos salėje, bėgiojant, einant į sporto klubą ar būnant namuose, darbuojantis sode. Tačiau šis rūbas tikrai nėra skirtas eiti į darbą, vakarėlį ar tuo labiau pasimatymą.

 

Visos spalvos ir raštai vienu metu

 

Gyvūnų raštų rūbai atrodo tikrai stilingai, suteikia aprangai kartais taip trūkstamo akcento, tačiau tik derinami su neutraliomis, monochrominėmis spalvomis, jokiu būdu ne su kitu raštu. Tigrinio rašto palaidinė suderinta su zebro raštų kelnėmis atrodo tiesiog juokingai, o štai ta pati tigrinė palaidinė suderinta su tamsiomis kelnėmis ar vienspalviu sijonu jau sukuria elegantišką, subtilų įvaizdį.

 

Palaidinės aukštu kaklu

 

Palaidinės aukštu, prigludusiu kaklu (kitaip dar vadinamos „golfu“) puošia retą moterį. Viena gražiausių kūno vietų – tai kaklas, krūtinės sritis bei raktikauliai, o šio tipo palaidinės jas uždengia, neretai kaklą tiesiog vizualiai sutrumpina. Geriau rinktis trumpą, kuklią iškirptę, o jei šalta – elegantišką šaliką ar skarelę. Na, o jei vis dėlto negalite atsispirti tokiai palaidinei – rinkitės su kiek laisvesniu, ne prie pat kaklo prigludusiu kaklu.

 

Nudėvėti aukštakulniai

 

Verčiau turėti vieną porą, tačiau geros kokybės aukštakulnių, nei dešimt porų pigių, nubraižytų bei akivaizdžiai jau nudėvėtų. Žinoma, tikrai atsiras sakančių, kad geros kokybės, odiniai aukštakulniai kainuoja daug ir esą ne visos gali tokius sau leisti. Tačiau jei suskaičiuotumėte, kiek per metus išleidžiate pigesniems batams – tikrai išeitų bent viena geros kokybės pora, kuri puikiai tarnaus ne vieną ir ne du sezonus.

Taip pat drąsiai atsisveikinkite su jau nunešiotais, nubraižytais aukštakulniais – jokiu būdu nepasilikite jų su „gal dar prireiks“ mintimi. Jų tikrai neprireiks, nes nunešiota avalynė dar nei vienos merginos nepapuošė.

 

Per daug seksualumo

 

Trumpas sijonas – seksualu, kaip ir gili iškirptė. Apnuoginta nugara – neabejotinai atkreipia dėmesį. Tačiau visa tai viename derinyje – vulgaru! Kad ir kokį tobulą kūną turėtumėte, atsispirkite norui jį visur ir visada demonstruoti – pasirinkite tik vieną sritį, kurią norėtumėte akcentuoti. Laikykitės jau kone klasika tapusio patarimo: jei pasirinkote gilią iškirptę – rinkitės uždarą, kuklią apačią, ir atvirkščiai, jei dėvite itin trumpą sijoną ar šortus – krūtinę bei nugarą verčiau pridenkite.

 

Per daug kvepalų

 

Nors kvepalai nėra susiję su apranga, vis dėlto jie yra neatsiejama įvaizdžio dalis. Ir deja nemažai moterų šioje srityje persistengia. Kvepalai turėtų jaustis priėjus prie moters arti, tikrai ne iš kelių metrų. Jau verčiau pasikvepinkite šiek tiek per mažai, nei per daug, nes itin intensyvus kvapas gali erzinti aplinkinius.

 

Netinkamas rūbų dydis

 

Jei nešiojate M dydį, tikrai nėra verta mėginti tilpti į S dydžio rūbus. Labai svarbu pažinti savo kūną, susidraugauti su juo bei dėvėti savo dydžio rūbus. Net jei ir pavyks įsisprausti į dydžiu mažesnius – tai dar nereiškia, kad būsite ar atrodysite lieknesnė nei esate, priešingai – tai jūsų kūną vizualiai tik storins.

 

Per daug makiažo

 

Dekoratyvinės kosmetikos paskirtis – paslėpti trūkumus ir pabrėžti privalumus. Vertėtų įsidėmėti – pabrėžti, o ne sukurti naujus. Dažnai merginos makiažo pagalba sukuria visiškai naujus bruožus: storas pudros sluoksnis, neleidžiantis odai kvėpuoti, antakiai, matomi iš toli, net sukuriama nauja veido forma, kontūravimo priemonių pagalba.

Kalbant apie makiažą, galioja ta pati taisyklė, kaip ir kalbant apie kvepalus – verčiau jau pasidažyti per mažai, (nereikia kablelio) nei per daug. Ryškus makiažas tinka ypatingoms progoms, tačiau kasdienai jis atrodo tiesiog juokingai, o ne stilingai.

 

Kodėl verta keliauti į Madeirą

Madeira – tai sala, esanti Atlanto vandenyne, kuri priklauso Portugalijai ir neretai yra tituluojama „Atlanto vandenyno perlu“. Ši sala visame pasaulyje garsėja savo vynu, Naujųjų metų šventimu su įspūdingais fejerverkais (kurie net yra įtraukti į Guinness‘o rekordų knygą), švelniu, amžiną pavasarį primenančiu, klimatu, kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais ir siuvinėjimo amatininkais.

 

Madeira nuo Afrikos žemyno krantų yra nutolusi apie 500 kilometrų, o nuo Europos – 1000 kilometrų. Sala nėra didelė, jos plotas siekia apie 740 kvadratinių kilometrų.

 

Madeiros istorija nėra itin sena.  Ji buvo atrasta 1419 metais, portugalų kolonizatorių, kurie pirmieji saloje pradėjo plėtoti prekybos ir jūreivystės amatus. Įdomus faktas tai, kad būtent Madeiros saloje žymusis keliautojas Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos ir planavo savo istorinę kelionę – tad šis pasaulio kampelis yra nuostabi vieta ne tik poilsiui, bet ir įkvėpimo paieškoms.

 

Apsilankius Madeiros saloje, tikrai neliks nepastebėtos bananų plantacijos, taip pat čia spaudžiamas visame pasaulyje garsus Madeiros vynas. Tačiau pagrindinis salos gyventojų pragyvenimo šaltinis vis dėlto yra turizmas. Po salą daugiausiai keliauja europiečiai – anglai, lenkai, vokiečiai, skandinavai ir portugalai. Ieškantiems įprasto poilsio, kai  norima tiesiog degintis prie jūros, Madeiros sala nėra idealus variantas, mat didesnis smėlio paplūdimys yra tik vienas – jis supiltas iš atvežto smėlio. O štai  norintiems grožėtis gamta, nebijantiems per dieną nueiti ar nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, tuo metu atrandant neįtikėtino grožio gamtos perlus – Madeira yra pati tinkamiausia!

Funšalis – Madeiros salos sostinė bei pagrindinis miestas, esantis pietinėje dalyje. Taip pat tai svarbus jūrų bei tarptautinis oro uostas. Šiame mieste gyvena apie 244 tūkstančiai gyventojų. Kiti didesni salos miestai yra: Ribeira Brava, Mašiku, Kamara de Lobosas, Santa Krusas, Kaniso.

Sostinėje Funšalyje taip pat yra vienas didžiausių turgų visoje saloje, kuriame galite rasti visko, ko tik širdis gali geisti: nuo egzotiškų, tik šioje saloje randamų vaisių ar daržovių, iki įvairių, dar nematytų, jūros gėrybių. Turgus nėra triukšmingas, priešingai, jis nustebins savo jaukumu  ir vietiniai gyventojai tikrai nesitaikys apgauti patiklių turistų, kaip tai būdinga kitose šalyse. Funšalis turi daug savo tradicinių festivalių bei švenčių, bet žymiausias ir svarbiausias metų renginys – Naujųjų fejerverkų pasirodymas, kuris yra įtrauktas į Guinness’o rekordų knygą, kaip didžiausias tokio pobūdžio festivalis. Kiti žymūs tradiciniai renginiai: Funšalio karnavalas, gėlių festivalis, vykstantis balandžio mėnesį, tarptautinės Atlanto fejerverkų varžybos, vyno festivalis.

 

 

 

 

 

 

10 priežasčių, kodėl verta keliauti į Madeirą:

  1. Pasižvalgyti po Funšalio senamiestį ir pasigėrėti tradicine portugališka architektūra.
  2. Pakilti funikulieriumi į Montės kalno Botanikos sodą ir pasimėgauti įstabaus grožio salos peizažu.
  3. Leistis į žygį levadomis, kur už kiekvieną įveiktą kilometrą, jūs būsite  apdovanoti nepaprasto grožio gamtos vaizdais.
  4. Pagauti vėją Sao Lourenso pusiasalyje.
  5. Susipažinti su salos istorija Santanoje – savotiškame etnografiniame muziejuje, esančiu po atviru dangumi, kur galėsite išvysti dailius, šiaudiniais stogais dengtus autentiškus Madeiros namukus.
  6. Pakibti virš Kabo Zirao skardžio ir stebėti vandenyno bangų mūšą po kojomis – mat tai pats aukščiausias Europos kyšulys
  7. Aplankyti Kamara de Lobos miestelio žvejus. Šis miestelis yra vienas tipiškiausių Madeiros gyvenviečių, kurio gyventojai iki šiol verčiasi daugiausiai žvejyba.
  8. Išsimaudyti Porto Monez vulkaniniuose, natūraliai gamtos suformuotuose, baseinuose
  9. Pasinerti į Madeiros gėlių festivalio sūkurį – tai penkias dienas trunkanti spalvinga šventė, kurios metu miestelių gatvės pasipuošia gyvų gėlių kilimais, langai dekoruojami specialiais gėlių puodais bei ryškiomis girliandomis.
  10. Persikelti keltu į Porto Santo salą, kuri palepins jus auksinio smėlio paplūdimiais.