Ką rinktis: medinę ar segmentinę tvorą?

Tvoros įvairių teritorijų apsaugai naudojamos jau nuo neatmenamų laikų: mūsų protėviams buvo svarbu apsaugoti namus ir gyvulius nuo laukinių žvėrių, o vėliau tvora tapo žemės atskyrimo priemone. Šiandien tvora yra naudojama ne vien dėl saugumo, bet taip pat ir dėl estetikos, nes tinkamai pasirinkta tvora padeda papildyti bendrą teritorijos vaizdą. Nors įvairių tvorų pasirinkimas yra tikrai nemažas, tačiau šį kartą pakalbėsime apie du itin populiarius pasirinkimus – segmentines ir medines tvoras. Taigi, kokie svarbiausi šių pasirinkimo galimybių privalumai bei trūkumai?

Estetika

Segmentinės tvoros puikiai pasiteisina dėl to, kad jos neužstoja saulės spindulių, tačiau tuomet, jei nusprendžiama rinktis medinę tvorą, gali būti sukuriamas pavėsis (tai ne visada laikoma trūkumu). Kalbant apie estetiką, tai tėra skonio reikalas – vieni teikia pirmenybę medinei tvorai, kiti – segmentinei.

Tvoros pritaikymas ir saugumas

Segmentinės tvoros yra pagamintos taip, kad jas perlipti būtų tikrai labai sudėtinga, o medinių tvorų modeliai gali būti labai įvairūs. Segmentinės tvoros gana dažnai pritaikomos ne vien tik gyvenamųjų namų teritorijoje, bet taip pat ir tuomet, kada siekiama apsaugoti komercinės paskirties pastatus.

Tvoros kaina

Renkantis tvorą gana dažnai vertinama tai, kokia yra jos kaina – dažniausiai dar iš anksto numatoma, kokią pinigų sumą galima paskirti šios produkcijos įsigijimui. Segmentinių ir medinių tvorų kaina yra labai panaši, todėl renkantis tinkamiausią sprendimą svarbu atsižvelgti į kitus kriterijus.

Tvoros priežiūra ir ilgaamžiškumas

Nors neretai teigiama, kad medinė tvora padeda sukurti kur kas jaukesnę teritorijos aplinką, tačiau  būtina pagalvoti apie tai, ar tvoros priežiūrai galėsite skirti pakankamai laiko. Segmentinės tvoros dažniausiai yra iš abiejų pusių cinkuojamos, todėl jos yra labai atsparios nepalankiam aplinkos poveikiui, o tuomet, jei nusprendžiama rinktis medinę tvorą, reikės periodiškai pasirūpinti tvoros impregnavimu bei perdažymu.

Montavimas

Medinės tvoros montavimas gali šiek tiek užtrukti, be to, šių tvorų atrama ne visada yra pakankamai tvirta. Karts nuo karto gali tekti sutvirtinti tvoros stulpelius, tad tam teks paskirti papildomai laiko. Jei rinksitės segmentinę tvorą, jos montavimas bus tikrai nesudėtingas ir netruks labai ilgą laiką. Tą dažnais atvejais galima atlikti savarankiškai – tereikia vadovautis tvoros montavimo instrukcija.

Didelį segmentinių tvorų pasirinkimą galėsite rasti apsilankę http://www.betafence.lt/ internetinėje svetainėje, o prireikus galėsite susisiekti internetiniame puslapyje nurodytais kontaktais – specialistai tikrai padės paprasčiau išsirinkti pačią tinkamiausią tvorą.

Lakštai, plokštės ir paneliai

Lakštai, plokštės ir paneliai

metaline-konstrukcija-is-stiklo Skaidrioms atitvarinėms konstrukcijoms_ dažniausiai naudojami polieste-riniai stiklaplasčiai ir organinis stiklas. Šiltesnio klimato zonose dar nau­dojamas ir skaidrus viniplastas.

Skaidrios plastmasės, palyginus su silikatiniu stiklu, pasižymi visa eile gerų savybių: didesnė jų terminė varža, jos yra stipresnės ir lengvesnės, atsparios smūgiams, praleidžia ne tik matomuosius šviesos spindulius, bet ir daug ultravioletinių spindulių; esant pastate vienodo dydžio angoms, geriau apšviečiamos patalpos.

Poiiesterinio stiklaplasčio laidumo šviesai koeficientas gana didelis — iki 0,85. Dėl to stiklaplasčio konstrukcijos naudojamos pramoninių ir vi­suomeninių pastatų denginių skaidriems ruožams ir kitoms atitvarinėms konstrukcijoms. Stiklaplastis išsklaido tiesioginius kaitrius saulės spin­dulius, todėl patalpos apšviečiamos tolygiai, be blyksnių. Ji galima dažyti norimo intensyvumo bet kuria spalva; iŠ jo nesunku pagaminti sudėtingos formos gaminius.

Stiklaplastis šiuo metu yra brangesnis už silikatini stiklą, bet kai ku­rios paskirties pastatai (šiltnamiai, oranžerijos ir pan.) dėl stiklaplasčio plonumo ir didelio stiprumo būna iki 25% pigesni, negu naudojant sili­katinį stiklą. Dabar banguoto poiiesterinio stiklaplasčio 1 kg kaina — 2,5 Lt. Mūsų šalyje iki šiol daugiausia naudojamos šaltos atitvarinės metalo konstrukcijos: jvairios pastogės, kioskai ir t. t. Kad stiklaplastis būtų eko­nomiškai naudojamas, net paprasčiausiose konstrukcijose jis turi būti ap­skaičiuojamas ir patikimai pritvirtintas.

Banguoti lakštai

 

Skaidrūs banguoti lakštai naudojami neapšildomų pastatų atitvarinėms konstrukcijoms, ypač pramoninių, visuomeninių ir žemės ūkio gamybinių pastatų denginiams. Skaidrūs plastmasiniai elementai dažniausiai dedami atskirose denginio vietose, bet, esant reikalui, iš jų daromas ir visas den-ginys. Ištisinės skaidrios banguotų lakštų atitvarinės konstrukcijos nau­dojamos parodų paviljonams, šiltnamiams, laiptinių atitvaroms. Prie ilginių ir kitų elementų lakštai pritvirtinami tokiomis pačiomis detalėmis, kaip ir asbocemento lakštai. Skaidrių lakštų plotis derinamas su laikančiojo karkaso žingsniu, o reikalingas storis apskaičiuojamas.

Banguoti stiklaplasčio lakštai dažnai naudojami kartu su asbocemento ir aliuminio lakštais. Dėl to gaminamos lakštų bangos atitinka YB, By ir BO tipo asbocemento lakštų bangas, kurių ilgis ir plotis atitinkamai skiriasi tureklams. Lakštų   pritvirtinimo   kon­strukcija priklauso nuo ilginiu medžiagos. Prie gelžbetoninių ir metalinių ilginių pritvirtina m a  varžtais   Laiptinių  atitvėrimas  skaidriais  banguotais stiklap ascio lakštaisciais .   Atstumai tarp   pritvirtinimo   taškų   pri­klauso nuo lakšto bangos dydžio. Jei bangos didelės, tai pritvirtinama kas antra, o jei mažos,— kas trečia banga. Lakštai būtinai pri­tvirtinami kraštuose. Kad bangos mažiau susispaustų, pritvirtinimo vie­tose įdedami mediniai arba metaliniai tarpikliai.

Pritvirtinimo varžtai turi būti ne mažesni kaip 6 mm skersmens. Jie daromi iš aliuminio arba plieno, padengto cinku, kadmiu ar chromu. Skylės lakštuose išgręžiamos 1—2 mm didesnės, negu varžto skersmuo. Tokiu bū­du, prie varžtų galvučių, deformuojantis lakštams, nesusidaro įtempimų koncentracija. Po varžtų galvutėmis dedamos išlenktos pagal bangą me­talinės arba stambios elastingos plastmasinės poveržlės. Po metalinėmis poveržlėmis dedami elastingi hidroizoliaciniai tarpikliai.

Denginio, pagaminto iš skaidrių lakštų, nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10%. Jei lakštai yra vientisi (per visą šlaito ilgį nėra siūlės), tai nuolydis gali būti sumažinamas iki 5%. Esant nuolydžiui nuo 10 iki 25%, jo kryptimi lakštai užleidžiamu vienas ant kito ne mažiau kaip 200 mm.

varžtais. Šiuo atveju lakštų siūlės turi būti hermetizuojamos aukščiau minėtu būdu. Klijuojant lakštus nH-1 markės klijais, lakštai užleidžiami vienas ant kito 3—7 cm, t. y. ne mažiau kaip 20 lakšto storių. Kaip banguoti lakštai pritvirtinami prie laikančiojo gelžbetoninio kar­kaso mes aprašysime kituose straipsniuose.