Tarptautinėje prekyboje pats krovinio pervežimas dažnai yra tik viena viso proceso dalis. Kai prekės juda per Europos Sąjungos išorinę sieną, atsiranda muitinės deklaracijos, tarifinis prekių klasifikavimas, muitinė vertė, kilmės dokumentai ir kiti formalumai. Muitinės tarpininkai padeda įmonėms šiuos procesus atlikti sklandžiau, ypač kai importas ar eksportas vykdomas reguliariai. Jų darbas nėra vien deklaracijos užpildymas – praktikoje tenka tikrinti dokumentus, derinti informaciją apie krovinį ir spręsti situacijas, kai pateiktų duomenų muitiniam įforminimui nepakanka. https://www.arijus.lt/paslaugos/muitines-tarpininkai
Muitinės tarpininkai aktualūs tiek didelėms tarptautinės prekybos įmonėms, tiek verslui, kuris pirmą kartą atsiveža komercinę prekių siuntą iš trečiosios šalies. Patyrusiam importuotojui muitinės procedūros paprastai jau yra įprasta logistikos grandinės dalis, o pirmą kartą su jomis susidūrusiam verslui klausimų kyla gerokai daugiau. Kokį prekės kodą naudoti? Kokių dokumentų reikės? Kaip nustatoma muitinė vertė? Kas atsitiks, jei sąskaitoje prekės aprašytos tik keliais bendriniais žodžiais? Tokiose situacijose profesionali pagalba gali padėti išvengti ne tik papildomo administracinio darbo, bet ir krovinio užlaikymo.
Kuo užsiima muitinės tarpininkai?
Muitinės tarpininko veikla glaudžiai susijusi su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis. Gavęs kliento pateiktą informaciją ir dokumentus, specialistas įvertina, kokių veiksmų reikia konkrečiam kroviniui, rengia muitinės deklaraciją ir pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja klientui atliekant muitinės formalumus.
Tačiau realus darbas dažnai prasideda anksčiau. Dar kroviniui keliaujant galima patikrinti komercinę sąskaitą, transporto dokumentus, prekių aprašymus ir kitą informaciją. Jeigu matyti, kad sąskaitoje nurodytas pernelyg abstraktus prekės pavadinimas arba trūksta duomenų, reikalingų prekės klasifikavimui, informaciją galima patikslinti iš anksto. Tai kur kas patogiau nei dokumentų pradėti ieškoti tada, kai konteineris ar sunkvežimis jau atvykęs.
Versle toks laiko skirtumas turi gana konkrečią kainą. Krovinio laukimas terminale ar sandėlyje gali reikšti papildomas išlaidas, o gamybinei įmonei vėluojančios žaliavos ar komponentai kartais sukelia problemų ir gamybos grafike.
Kada muitinės tarpininko paslaugos tampa ypač aktualios?
Tipinis pavyzdys – įmonė pradeda importuoti prekes iš Kinijos, JAV, Jungtinės Karalystės ar kitos rinkos, esančios už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų. Kol vyksta derybos su tiekėju, daugiausia dėmesio paprastai skiriama produkto kainai, kokybei ir transportavimui. Muitinės formalumai neretai paliekami vėlesniam etapui.
Kai prekės jau pakeliui, paaiškėja, kad reikia gerokai daugiau informacijos. Svarbus ne tik krovinio svoris ir jo vertė. Reikia žinoti, kas tiksliai importuojama, iš kur prekės kilusios, kaip jos klasifikuojamos, kokios pristatymo sąlygos taikomos ir ar konkrečiai produktų grupei nėra papildomų reikalavimų.
Panaši situacija gali susidaryti eksportuojant. Net jei įmonė savo produktus gamina Lietuvoje ir puikiai žino jų technines savybes, tai savaime nereiškia, kad darbuotojai turi patirties rengiant eksporto muitinės deklaracijas. Jei tokių operacijų per metus vos kelios, išorinė paslauga dažnai yra paprastesnis sprendimas nei atskiros kompetencijos kūrimas įmonės viduje.
Prekės kodas nėra tik formalumas
Tarifinis prekių klasifikavimas yra viena sričių, kurioje iš pirmo žvilgsnio panašūs gaminiai gali būti vertinami skirtingai. Prekės kodas nustatomas ne pagal tai, kaip patogiau ją pavadinti elektroninėje parduotuvėje ar tiekėjo sąskaitoje. Reikšmę gali turėti gaminio paskirtis, medžiaga, sudėtis, konstrukcija ir techninės charakteristikos.
Tarkime, sąskaitoje parašyta „machine parts“. Komerciniam bendravimui tarp pirkėjo ir tiekėjo tokio aprašymo galbūt pakanka, tačiau muitinės procedūroms jis gali būti pernelyg bendras. Kokių mašinų dalys? Iš ko jos pagamintos? Kokią funkciją atlieka? Atsakymai gali būti svarbūs nustatant tinkamą klasifikavimą.
Dėl to muitinės tarpininkas kartais prašo techninių aprašymų, nuotraukų, katalogų ar gamintojo specifikacijų. Importuotojui tai gali atrodyti kaip papildomas dokumentų siuntinėjimas, tačiau geriau šiuos klausimus išspręsti prieš pateikiant deklaraciją.
Muitinė vertė ir mokesčiai: vien sąskaitos sumos ne visada pakanka
Importuojant prekes iš trečiųjų šalių verslui aktualūs muitai ir importo PVM, tačiau konkreti situacija priklauso nuo prekės, jos kilmės, muitinės vertės ir kitų aplinkybių. Todėl dar prieš užsakant didesnę prekių partiją verta įvertinti ne tik tiekėjo pateiktą kainą, bet ir bendrą importo savikainą.
Tai viena dažnesnių pradedančių importuotojų klaidų. Internetinėje B2B platformoje randamas gamintojas, jo pasiūlymas atrodo gerokai pigesnis nei Europoje, todėl užsakoma didesnė partija. Vėliau prie produkto kainos prisideda tarptautinis transportas, draudimas, muitinės formalumai, galimi muitai, importo PVM, terminalo ir vietinio pristatymo išlaidos. Pirminis kainų skirtumas sumažėja.
Dėl to profesionali logistika prasideda ne tada, kai konteineris jau uoste. Patyrę importuotojai dar prieš pirkimą bando suskaičiuoti, kiek prekė realiai kainuos atsidūrusi jų sandėlyje.
Kokie dokumentai reikalingi muitinės procedūroms?
Vieno visoms siuntoms tinkamo dokumentų sąrašo nėra, nes reikalavimai priklauso nuo procedūros ir pačių prekių. Vis dėlto praktikoje itin svarbi komercinė sąskaita, transporto dokumentai ir informacija apie krovinį. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti reikalingi ir kilmę ar kitus prekių duomenis pagrindžiantys dokumentai, leidimai bei sertifikatai.
Problemos dažnai prasideda ne dėl to, kad dokumento apskritai nėra, o dėl jame pateiktos informacijos kokybės. Viename dokumente nurodytas vienas prekių kiekis, kitame – kitas. Prekės pavadinimas pernelyg bendras. Neaiškios pristatymo sąlygos. Trūksta techninio aprašymo.
Kai tiekėjas yra už kelių tūkstančių kilometrų, tokie smulkūs neatitikimai greitai tampa nebe tokie smulkūs. Lietuvoje darbo diena tik prasideda, o gamintojo biuras Azijoje jau užsidaro. Atsakymo tenka laukti iki kitos dienos, tuo metu krovinys niekur nedingsta. Todėl dokumentų patikra prieš atvykstant siuntai yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti nereikalingų vėlavimų riziką.
Ar muitinės tarpininkas prisiima visą atsakomybę?
Paslaugos perdavimas specialistui nereiškia, kad importuotojui nebereikia rūpintis pateikiamos informacijos tikslumu. Tarpininkas gali parengti deklaraciją, paaiškinti procesą ir pastebėti galimus neatitikimus, tačiau didelė dalis pradinių duomenų ateina iš kliento, jo tiekėjo ar kitų logistikos grandinės dalyvių.
Dėl to normalu, jei tarpininkas užduoda papildomų klausimų. Kartais reikia patikslinti produkto medžiagą, naudojimo paskirtį, gamintoją ar kitą informaciją. Geriau atsakymo paieškai skirti šiek tiek daugiau laiko, nei pasirinkti pirmą panašiai skambantį variantą vien tam, kad deklaracija būtų pateikta greičiau.
Ypač tai aktualu įmonėms, kurios pradeda reguliariai importuoti tas pačias prekes. Sutvarkius produktų informaciją ir vidinius procesus pirmųjų siuntų metu, vėlesnis darbas paprastai tampa gerokai sklandesnis.
Kaip pasirinkti muitinės tarpininką?
Kaina yra svarbi, tačiau vertinti tik vienos deklaracijos įkainį būtų gana siaura. Jei įmonė importuoja vieną nedidelę siuntą per metus, kelių eurų skirtumas tarp paslaugų teikėjų tikriausiai nėra esminis. Reguliaraus importo atveju daug svarbesni tampa darbo greitis, komunikacija, patirtis su konkrečiomis prekių grupėmis ir gebėjimas pastebėti problemas dar iki krovinio atvykimo.
Verta išsiaiškinti ir paslaugų apimtį. Vienu atveju klientui reikia tik muitinės deklaracijos, kitu – visos grandinės, apimančios tarptautinį transportą, muitinės formalumus, sandėliavimą ir galutinį pristatymą. Kai kelias logistikos dalis koordinuoja vienas partneris, komunikacijos gali būti mažiau, nors toks modelis tinka ne kiekvienai įmonei.
Svarbus ir paprastas žmogiškas faktorius. Kai viskas vyksta pagal planą, muitinės procesas atrodo nesudėtingas. Paslaugų kokybė geriausiai pasimato tada, kai penktadienio popietę paaiškėja, jog trūksta dokumento, pasikeitė krovinio duomenys arba muitiniam įforminimui reikia papildomos informacijos.
Savarankiškai ar per tarpininką?
Įmonės, turinčios didelius ir nuolatinius tarptautinės prekybos srautus, gali turėti muitinės kompetencijas savo viduje. Tokiu atveju dalį procesų logiška administruoti savarankiškai. Mažesniam importuotojui situacija kitokia – darbuotojo laikas, mokymasis ir klaidų rizika gali kainuoti daugiau nei išorinė paslauga.
Tai ypač jaučiama, kai siuntos retos. Per kelis mėnesius pasikeičia krovinys, tiekėjas ar pati situacija, todėl ankstesnės procedūros ne visada galima tiesiog nukopijuoti. Profesionalus tarpininkas su tokiomis operacijomis dirba kasdien, o įmonės darbuotojui jos gali būti tik nedidelė kitų pareigų dalis.
Tarptautinė prekyba šiandien prieinama net labai mažam verslui – tiekėją kitoje pasaulio pusėje galima rasti per vieną vakarą, vaizdo skambučiu aptarti gamybą, o pirmą prekių partiją užsakyti neišvykus iš Lietuvos. Fizinis krovinys vis dėlto turi pereiti realią logistikos ir muitinės grandinę. Kai importas ar eksportas tampa reguliaria veiklos dalimi, geri muitinės tarpininkai dažniausiai vertinami ne vien už deklaracijos pateikimą. Didžiausia jų vertė pasimato tada, kai dokumentai paruošiami laiku, problemos pastebimos anksčiau, o prekės juda toliau be bereikalingo stovėjimo.