Lakštai, plokštės ir paneliai
Skaidrioms atitvarinėms konstrukcijoms_ dažniausiai naudojami polieste-riniai stiklaplasčiai ir organinis stiklas. Šiltesnio klimato zonose dar naudojamas ir skaidrus viniplastas.
Skaidrios plastmasės, palyginus su silikatiniu stiklu, pasižymi visa eile gerų savybių: didesnė jų terminė varža, jos yra stipresnės ir lengvesnės, atsparios smūgiams, praleidžia ne tik matomuosius šviesos spindulius, bet ir daug ultravioletinių spindulių; esant pastate vienodo dydžio angoms, geriau apšviečiamos patalpos.
Poiiesterinio stiklaplasčio laidumo šviesai koeficientas gana didelis — iki 0,85. Dėl to stiklaplasčio konstrukcijos naudojamos pramoninių ir visuomeninių pastatų denginių skaidriems ruožams ir kitoms atitvarinėms konstrukcijoms. Stiklaplastis išsklaido tiesioginius kaitrius saulės spindulius, todėl patalpos apšviečiamos tolygiai, be blyksnių. Ji galima dažyti norimo intensyvumo bet kuria spalva; iŠ jo nesunku pagaminti sudėtingos formos gaminius.
Stiklaplastis šiuo metu yra brangesnis už silikatini stiklą, bet kai kurios paskirties pastatai (šiltnamiai, oranžerijos ir pan.) dėl stiklaplasčio plonumo ir didelio stiprumo būna iki 25% pigesni, negu naudojant silikatinį stiklą. Dabar banguoto poiiesterinio stiklaplasčio 1 kg kaina — 2,5 Lt. Mūsų šalyje iki šiol daugiausia naudojamos šaltos atitvarinės metalo konstrukcijos: jvairios pastogės, kioskai ir t. t. Kad stiklaplastis būtų ekonomiškai naudojamas, net paprasčiausiose konstrukcijose jis turi būti apskaičiuojamas ir patikimai pritvirtintas.
Banguoti lakštai
Skaidrūs banguoti lakštai naudojami neapšildomų pastatų atitvarinėms konstrukcijoms, ypač pramoninių, visuomeninių ir žemės ūkio gamybinių pastatų denginiams. Skaidrūs plastmasiniai elementai dažniausiai dedami atskirose denginio vietose, bet, esant reikalui, iš jų daromas ir visas den-ginys. Ištisinės skaidrios banguotų lakštų atitvarinės konstrukcijos naudojamos parodų paviljonams, šiltnamiams, laiptinių atitvaroms. Prie ilginių ir kitų elementų lakštai pritvirtinami tokiomis pačiomis detalėmis, kaip ir asbocemento lakštai. Skaidrių lakštų plotis derinamas su laikančiojo karkaso žingsniu, o reikalingas storis apskaičiuojamas.
Banguoti stiklaplasčio lakštai dažnai naudojami kartu su asbocemento ir aliuminio lakštais, stogo dangos lakštais. Dėl to gaminamos lakštų bangos atitinka YB, By ir BO tipo asbocemento lakštų bangas, kurių ilgis ir plotis atitinkamai skiriasi tureklams. Lakštų pritvirtinimo konstrukcija priklauso nuo ilginiu medžiagos. Prie gelžbetoninių ir metalinių ilginių pritvirtina m a varžtais Laiptinių atitvėrimas skaidriais banguotais stiklap ascio lakštaisciais . Atstumai tarp pritvirtinimo taškų priklauso nuo lakšto bangos dydžio. Jei bangos didelės, tai pritvirtinama kas antra, o jei mažos,— kas trečia banga. Lakštai būtinai pritvirtinami kraštuose. Kad bangos mažiau susispaustų, pritvirtinimo vietose įdedami mediniai arba metaliniai tarpikliai.
Pritvirtinimo varžtai turi būti ne mažesni kaip 6 mm skersmens. Jie daromi iš aliuminio arba plieno, padengto cinku, kadmiu ar chromu. Skylės lakštuose išgręžiamos 1—2 mm didesnės, negu varžto skersmuo. Tokiu būdu, prie varžtų galvučių, deformuojantis lakštams, nesusidaro įtempimų koncentracija. Po varžtų galvutėmis dedamos išlenktos pagal bangą metalinės arba stambios elastingos plastmasinės poveržlės. Po metalinėmis poveržlėmis dedami elastingi hidroizoliaciniai tarpikliai.
Denginio, pagaminto iš skaidrių lakštų, nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10%. Jei lakštai yra vientisi (per visą šlaito ilgį nėra siūlės), tai nuolydis gali būti sumažinamas iki 5%. Esant nuolydžiui nuo 10 iki 25%, jo kryptimi lakštai užleidžiamu vienas ant kito ne mažiau kaip 200 mm.
varžtais. Šiuo atveju lakštų siūlės turi būti hermetizuojamos aukščiau minėtu būdu. Klijuojant lakštus nH-1 markės klijais, lakštai užleidžiami vienas ant kito 3—7 cm, t. y. ne mažiau kaip 20 lakšto storių. Kaip banguoti lakštai pritvirtinami prie laikančiojo gelžbetoninio karkaso mes aprašysime kituose straipsniuose.


Nėra lengva išsirinkti naują viryklę į savo namus, ypač jeigu norite kažko naujo ir ypatingo. Dažniausiai, besirenkant naują viryklę, žmonės susiduria su tokia dilema – elektrinę ar dujinę viryklę pirkti? Kokį tipą pasirinkti? Ekspertai teigia, kad kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar – pati
Pirmiausia, kalbant apie pasirinkimą tarp stacionaraus ir nešiojamo kompiuterio, didžiausias jų skirtumas yra jų architektūra. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad stacionarus kompiuteris turi atskirą procesorių, kurį pats jo savininkas gali atsidaryti ir atsiradus tam tikriems gedimams pats pataisyti kai kuriuos dalykus. Apie gedimus ar neatitikimus tam tikrose kompiuterio vietose stacionariajame asmeniniame kompiuteryje informuoja Bios sistemą, kurią galima atsidaryti per pirmąsias dešimt sekundžių nuo kompiuterio paleidimo pradžios paspaudus F2 mygtuką. Bios sistema atsiunčia tam tikrą garsinį signalą, pagal kurį galima spręsti, kas su kompiuteriu yra negerai ir ar jį galima pataisyti pačiam. Būtent tai ir yra vienas didžiausių stacionariųjų kompiuterių pliusų – atvira architektūra. Be to, sugedus kuriam nors prie procesoriaus jungiamam prietaisui, pavyzdžiui, klaviatūrai ar ekranui, jį tiesiog reiktų atjungti ir susitaisyti atskirai arba nusipirkti naują, kas nešiojamo kompiuterio atveju būtų neįmanoma. Tačiau nepaisant to, kad nešiojamo kompiuterio ekrano keitimas ar klaviatūros keitimas kainuotų brangiau ir užtruktų ilgiau, nešiojamo kompiuterio didžiausias pliusas yra mobilumas. Juk nesinorėtų nuolat prie kompiuterio sėdėti susikūprinus toje pačioje vietoje, norėtųsi jį nusinešti i į kitą kambarį bei patogiai įsitaisyti žiūrint filmą. Be to, tikrai bus situacijų kai reikės kompiuterį kur nors nusivežti, o tada stacionarus kompiuteris tikrai neatrodys toks patrauklus.
Gyvename tokiais laikais, kai labai greitas gyvenimo tempas yra nieko neįprasto. Kiekvieną dieną kažkur skubame – atlikti darbus, įvykdyti savo pareigas, kuo daugiau nuveikti savo ir kitų labui. Labai dažnai užmirštame daugelį gyvenimo malonumų, arba kitaip tariant, mes juos mechanizuojame. Vietoj to, kad kažką darytume įsisąmoninę, paprasčiausiai mechaniškai atliekame tą veiksmą. Vienas iš tokių dalykų yra valgymas – maistas būna kur kas skanesnis, kai mes įsisąmoniname, susikaupdami valgome. Jeigu tai darome negalvodami, galimas daiktas, kad visai nepajusime malonumo valgydami.
Kokybiškai sumontuoti langai – tai galimybė džiaugtis visais energijos ir šilumos taupymo privalumais ir gyventi patogiai. Plastikinių 


