Autorius: apatiniurojus

Labai įdomus klausimas, kaip gi skiriasi vaikų ir senelių sapnai. Ar tai skiriasi iš viso? Ar gyvenimiška patirtis atsiliepia ir sapnuose? O gal maži vaikai iš viso nesapnuoja? Na, bent jau tie, kurie dar per maži, kad apie tai galėtų papasakoti. Ar turėtų skirtis sapnų aiškinimas, kai taip ženkliai skiriasi sapnuojančiųjų amžius? Ar sapnuoti besirangančią gyvatę dešimtmečiui ir aštuoniasdešimtmečiui yra tas pats ženklas, reiškiantis netikėtą praturtėjimą?

Kartais galima skirti laiko ir atsakinėjant į tokio pobūdžio nesąmones. Na, bet kai kur galima ir gana rimtai pažvelgti į situaciją. Sapnai, mūsų smegenų viena iš poilsio stadijų, neišvengiamai atspindi tai, ką jau vienaip ar kitaip esame patyrę savo gyvenime. Tad mažas vaikas, tad tik pradedantis mokintis vaikščioti, greičiausiai sapnuos paprastus dalykus – savo mamą, savo maisto buteliuką, nuolat virš lovos besiūbuojančius žaislus ir panašius jo aplinkos išgyvenimus. O štai seneliai, per gyvenimą matę begalę dalykų, gali sapnuoti tikrai labai daug ką. Įdomiausia tai, kad sapnų pagalba smegenys sugeba atkapstyti mūsų atmintyje tai, ką, atrodytų, jau seniai esame pamiršę. Todėl vyresniems žmonėms dažnai atrodo, kad jie sapnuoja tai, ko dar niekad nebuvo, tai yra ateitį. O tai jau stiprus pareiškimas, dažnai nulemtas tiesiog žinojimo trūkumų.

Ko gero būtent dėl to sapnininkai dažnai yra orientuoti į vyresnius žmones. Jie, galbūt kiek paskendę ir savo rutinoje, dažnai ieško vienokio ar kitokio gyvenimo paįvairinimo, mistifikavimo, tad sapnai čia – puiki terpė. Ypač jei esi giliai įsitikinęs, jog gali sapnuoti ateitį. Pranašauti. Gali būti perspėtas dėl ko nors. Stipru ir žavu. Tačiau, deja, iki šiol to niekas negali patvirtinti. Mokslas ir logika tą gali tiktai paneigti.

Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad sapnų reikšmės, sapnai ir sapnavimas neturėtų dalyvauti mūsų gyvenime iš viso. Labai panašiai yra ir su horoskopais. Daugelis jais tiesiog netiki, o ir jie patys paprastai yra parašyti be galo abstrakčiai ir tiesiog patariančiai, o ne prognozuojančiai. Bet žmonės juos vis tiek skaito – tiesiog smalsu. Panašiai ir sapnų reikšmėmis. Mums tiesiog įdomu. Ypač susapnavus kažką tikrai keisto, kodėl gi ryte nepasižiūrėjus, ką gi apie tai mano koks nors sapnininkas, pavyzdžiui sapnu.lt ar dar koks nors.

Kuomet mintys ima suktis apie būsimas atostogas, dažniausiai prisimena populiariausias kryptis, didžiąsias, ar bent tarp turistų populiarias šalis. Visuomet pirmais smuikais griežia Turkija, Ispanija, Egiptas, vis dažniau atsisukama į Egiptą. O štai nedidukės valstybės prisimenamos gana retai. Viena tokių, nepelnytai primirštų tačiau kartu ir stipriai atsigaunanti – tai Malta. Nedidelė sala – valstybė Viduržemio jūroje, į pietus nuo Italijai priklausančios Sicilijos, pasižymi ir geru klimatu ištisus metus, ir puikiais paplūdimiais, ir svetingais vietiniais, ir gerai išvystyta turizmo infrastruktūra.

Maltai, kaip ir daugeliui panašių buvusių primirštų kurortų, neabejotinai populiarumą atnešė pigiosios avialinijos. Kuomet miestą, tuo pačių ir visą šalį, galima pasiekti iš didelės dalies Europos vos už keliolika ar keliasdešimt eurų, neabejotinai tas miestas smarkiai išpopuliarės. Tas atsitiko ir Maltai, ir Maljorkai, ir Kiprui. Šių salų valdžiai neabejotinai reiktų atsidėkoti pigiosioms avialinijoms – paskata ekonomikai augti tikrai ženkli. Ženkliai išaugę turistų srautai stipriai paveikė ir vietinių gyvenimą. Daug žmonių ėmė dirbti turizmo srityje, dygo nauji viešbučiai ir net jų kompleksai, apleisti kaimeliai buvo sutvarkyti, pajūryje dygo promenados. Tokiose vietose jaučiasi netgi darbo imigrantų sezoniškumas, glaudžiai susijęs su turistų srautais. Nieko keisto – aptarnauti plūstančius poilsiautojus tikrai apsimoka, juo labiau, kai bedarbių šalyje netrūksta.

Kartais galima pagalvoti, kad kai kurie kurortai ar net visos valstybės gali būti per daug išpūstas reikalas. Kartais taip skamba apie turistų nuolat nugultą Egiptą, apie Turkiją. Kartais su pagrindu, o kartais – visai be. Šioje vietoje geriausia būtų aiškiai išsikelti savo tikslus. Jeigu keliaujate tiesiog pailsėti, pasidžiaugti retai matomais saulės spinduliais, pasimaudyti šiltoje jūroje, tuomet iš esmės didelio skirtumo nėra, kurį Viduržemio jūros regiono kurortą savo atostogoms pasirinksite. Šioje vietoje Malta turi lygias galimybes kartu su žymiaisiais regiono traukos centrais.

Poilsis šioje nedidelėje valstybėje nebrangus, paplūdimiai atitinka įnoringiausių poreikius, aptarnavimas geras ir malonus. O jūra ir saulė tokia kaip ir visur – šildanti ir lepinanti, leidžianti puikiai atsipalaiduoti ir pamiršti darbų vargus bei kitus gyvenimiškus rūpesčius. Maltos sostinė Luka, į kurią ir atskrenda turistais pigiosiomis avialinijomis, jau pati yra puikus kurortas. Tačiau saloje ir daugiau yra patrauklių kaimelių ir miestelių, kur galima rasti ir gerokai ramesnį poilsį. O galbūt verta neapsiriboti vienu miestu ir visą atostogų laiką keliauti po salą, kad ir dviračiais, kas naktį apsistojant vis kitame viešbutyje, vis kitame kaimelyje, vis kitoje salos dalyje? Tokia kelionė, be jokios abejonės, įspūdžių atneš gerokai daugiau.

Gyvenimas gerėja. Tikrai taip. Kyla abejonių? Pažiūrėkite į kelionių statistiką. Kasmet vis daugiau lietuvių keliauja, kasmet išlaidos kelionėms brangsta, aplankoma vis daugiau egzotiškų vietovių, vis dažniau išskrendama pailsėti ne kartą į metus, o dažniau. Tos vietos, kurias seniau laikėme egzotiškomis, kaip Turkijos Antalija ar Egipto Hurgada, šiuo metu jau visiškai įprastos, populiarios ir tikrai pigios kelionių kryptys. Vos prieš keletą metų ėmusios populiarėti Kanarų salos, su Tenerife priešakyje, dabar taip pat darosi gana įprasta vieta atostogauti. Ypač tada, kuomet Lietuvoje mažai saulės, šalta ir tamsu – šaltuoju metų sezonu.

Tiesa, apie Tenerifę ir kitas Kanarų salas vis dar sklando legendos kaip apie brangias ir net prabangias vietas atostogoms. Savarankiškai keliaujantieji ir netingintys skristi su persėdimu, šiuos mitus jau seniai paneigė. Ateina laikas ir mėgstantiems pirkti visos kelionės paketus – poilsis Kanarų salose su skrydžiais ir viešbučiais taip pat pinga jau ne pirmus metus. Ir tikrai yra dėl ko – patys Kanarai nėra kažkuo išskirtinai brangūs, įvairios paslaugos, pavyzdžiui paprastai daugiausiai atsieinantys viešbučiai, kainuoja tiek pat, kiek ir daugelyje kitų vidutinių kurortų. O užsakomojo skrydžio savikaina tikriausiai ne kažin kiek ir skiriasi palyginus su kokiu nors Egiptu. Žinoma, kainų kritimas neišvengiamai susijęs ir su didėjančiu populiarumu tarp turistų, ir su vis didesne konkurencija tarp kelionių agentūrų. Juolab, kuomet lietuviai vis drąsesni keliauti per Varšuvą, su užsienio kelionių organizatoriais, kurie į tokias mažiau populiarias vietas dažnai siūlo gerokai pigesnes keliones.

Na o kodėl vis tik Tenerifė ir Kanarų salos apskritai? Egzotikos ieškotojams čia klausimų turbūt nekylą. Šiose Ispanijai priklausančiose salose galima rasti ir ugnikalnių kraterių, ir aukštų kalnų, ir nuostabių urvų, ir uolėtų jūros pakrančių, ko toli gražu nepamatysi daugelyje įprastų kurortų. Tačiau Tenerifė neatsilieka nuo kitų žinomų kurortų ir kalbant apie pasyvius poilsiautojus. Viešbučių šioje salose pasirinkimas tikrai didelis, galima rasti ir visai pigių, šeimoms pritaikytų apartamentų, ir prabangių, liukso klasės kambarių. Yra ir didelių paplūdimių, kuriose netrūksta ir kavinių, ir promenadų, ir įvairiausių vandens pramogų siūlytojų, tačiau galima rasti ir visai nedidelių, ramių, ganėtinai uždarų vietų išsimaudyti jūroje. Na o turbūt labiausiai Tenerifė traukia savo klimatu, leidžiančiu net žiemos metu nerti į Atlanto bangas, pasikaitinti saulutėje ir pailsėti nuo sunkių bei varžančių žiemiškų drabužių, kurie Lietuvoje tokiu metu yra neatsiejama kasdienybės dalis.